- marinimas
- marìnimas sm. (1) 1. K → marinti 1: Moterėlės turėjo didelę marinimo praktiką J.Gruš. Ūkininko Valiulio marinimas vaizduojamas tartum kokia realistinė buities scena K.Kors. 2. CII760, N → marinti 3: Iš visų pusių vežė į tą pačią ligoninę – šaltą, nekūrenamą, nei skalbinių, nei vaistų neturinčią gripo pakirstų kareivių marinimo įstaigą rš. 3. → marinti 6: Toks marinimas (didelis traukimas), kad neiškęsiu pas juos nenuvažiavęs Kair. 4. Sut → marinti 7: Kalinių marinimas badu, jų mušimas ir kankinimas – tokie dalykai yra kasdieniniai reiškiniai rš. 5. → marinti 8: Mylėtojai … marinimo kūno DP19. | refl.: Jo kūnas sudžiūvęs nuo fizinio marinimosi (badavimo, asketizmo) rš. Paaiškėjo ir vienuolių skelbiamo marinimosi dvilypumas sp. \ marinimas; apmarinimas; išmarinimas; numarinimas; pasimarinimas; primarinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.